Kai scenoje matome patyrusį kalbėtoją, kartais įsivaizduojame, kad jis nė kiek nesijaudina. Tai netiesa. Absoliučiai kiekvienas, net super charizmatiškas, juokaujantis, atsipalaidavęs kalbėtojas – jaudinasi. Nors mes to ir nematome.
Kodėl jaudinasi patyrę kalbėtojai? Nes jiems rūpi. Ar auditorija supras mano žinutę? Ar ji rezonuos su tuo, ką sakau? Ar pavyks įkvėpti ar sukurti santykį su auditorija?
Tiesa tokia, kad nerealistiška tikėtis kada nors viešojo kalbėjimo kelionėje nesijaudinti visai. Tol, kol mums svarbu, ką mes darome, tol kol mums nuoširdžiai rūpi žmonės – mes jaudinsimės. BET. Jaudulys su laiku ir patirtimi kinta. O be to, jį galima valdyti, pažaboti. Tiek, kad būtų. Bet netrukdytų.
Pirmoje šios temos dalyje rašiau, kad jaudintis (prieš viešojo kalbėjimo pranešimus, mokymus, sceną) yra normalu. Jaudinasi ir patyrę kalbėtojai. Tačiau, ką daryti, kad tas jaudulys netrukdytų, kaip jį pažaboti?
Verta prisiminti šias tiesas (galima jas pasakyti mintyse):
- Jaudulys žiūrovui matosi 2-3 kartus mažiau nei mums. Mums atrodo, kad išgyvenam septynetą ar aštuonetą, o žiūrovas matys dvejetą, arba nematys apskritai.
- Tikslas patikti visiems yra nerealistiškas ir beprasmis.
- Kur mano fokusas? Kai kalbame su tikslu sukurti auditorijai vertę ir santykį, kai mums rūpi, ką ji patirs ir išsineš, fokusas nuo savęs nukreipiamas į kitus. Jis ten ir turi būti – kituose.
- Nepaisant jaudulio, vis tiek pavyks pasakyti kalbą, pristatymą, pranešimą. Visada pavyksta.
Pratimai
Aš visada prieš pranešimus ir mokymus darau pratimus. Visus iš eilės. Automobilyje pakeliui ar salėje, laukdama savo eilės. Nes jaudinuosi VISADA ir tiesiog priimu tai. Šie pratimai gelbsti ne tik prieš pranešimus, bet ir prieš bet kokią stresinę situaciją kasdienybėje (egzaminą, šventę, darbo pokalbį).
- 4×2: Įkvėpkite skaičiuodami iki 4 ir iškvėpkite taip pat skaičiuodami iki 4. Neskubėkite ir stebėkite keliaujantį orą, išsipučiantį pilvą, judančią krūtinę. Kartokite dešimt minučių.
- 5 pirštai: Įsivardinkite 5 objektus, kuriuos matai, 4 – kuriuos liečiate, 3 – kuriuos girdite, 2 – kuriuos užuodi, 1 – kurio galite paragauti (atsigeriate vandens). Lėtai ir sąmoningai stebėkite aplinką ir vardykite šiuos objektus.
- Kūno skenavimas: Skenuokite visą kūną nuo pėdų iki pat viršugalvio, bent dešimt sekundžių kiekvienoje kūno dalyje. Trukmė – 5-10 minučių. Jei niekad nesate to darę, raskite internete „guided body scan” ir išmokite.
Jaudulys viešajame kalbėjime yra tikras ir natūralus reiškinys, ypač net ir patyrusiems kalbėtojams. Tačiau svarbu turėti įrankių, kaip suvaldyti šį jaudulį, kad jis netrukdytų pranešimams ar pasirodymams. Praktikuodami kvėpavimo ir sąmoningumo pratimus, galite sumažinti įtampos jausmą ir sutelkti dėmesį į savo tikslą – bendravimą su auditorija. Taigi, nebijokite jaudulio; patyrę viešojo kalbėjimo kalbėtojai gali naudotis įvairiomis technikomis, kad pasiektų sėkmę, nepaisant vidinės įtampos.
Norite artėjančiam pranešimui pasiruošti su manimi ir sumažinti, stresą, baimę, abejones dėl turinio? Svajojate apie įtraukius, smagius mokymus savo komandai? Registruokitės 15min. pažinties pokalbiui. Sutarsime!
